- žliumbėti
- žliumbė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. J. Jabl pasikūkčiojant verkti: Susiėmęs galvą, alkūnėmis atsirėmęs į kelius, ėmiau žliumbėt kaip dar niekad per savo gyvenimą Mš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pražliumbėti — intr. Mš žliumbiant pratarti. žliumbėti; pražliumbėti … Dictionary of the Lithuanian Language